Dėmesio ženklai Lietuvai

Popiežius Jonas Paulius II nuo pat savo pontifikato pradžios reiškė solidarumą su „tylinčiąja Bažnyčia“ tuose kraštuose, kur tikėjimas buvo persekiojamas ar varžomas. Jau per savo inauguracijos iškilmes jis tarė sveikinimo žodį lietuviškai, o vėliau daugelį kartų sveikino lietuvius jų gimtąja kalba. Ypač reikšmingi buvo Romoje surengti didingi minėjimai – Šv. Kazimiero mirties 500 metų sukakties 1984 m. ir Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejaus 1987 m. Šie renginiai priminė pasauliui sovietų okupuotą Lietuvą ir joje persekiojamus tikinčiuosius. 1987 m. minint Lietuvos krikšto jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II palaimintuoju paskelbė arkivyskupą Jurgį Matulaitį (1871–1927). Komunistinės sistemos griūties išvakarėse 1988 m. Šventasis Tėvas parodė Lietuvai dar vieną palaikymo ir įvertinimo ženklą, pakeldamas vyskupą Vincentą Sladkevičių (1920–2000) Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu.

1991 m. gruodžio 24 d. popiežius įsteigė su Lietuvos Respublikos teritorija sutampančias dvi bažnytines provincijas – Vilniaus ir Kauno arkivyskupijas su sufraganinėmis vyskupijomis. Sykiu buvo pertvarkytos ir kaimyninių Lenkijos bei Baltarusijos vyskupijos. Simboliška, kad iš Lenkijos kilęs popiežius šiais aktais įtvirtino Vilniaus arkivyskupijos ir Lietuvos valstybės sienų bendrumą.

Krikščionybės 2000 m. jubiliejaus proga lietuviai buvo pagerbti ne visoms tautoms tekusia privilegija – galimybe švęsti jubiliejines lietuvių dienas Romoje. 2001 m. sausio 21 d. popiežius Jonas Paulius II, papildydamas kardinolų kolegiją, įtraukė į ją ir Vilniaus arkivyskupą Audrį Juozą Bačkį.

(Medžiaga laikinai paimta iš interneto svetainės www.piligrimukelias.lt)