Apsilankymas Lietuvoje

Lietuvoje popiežius Jonas Paulius II lankėsi 1993 m. rugsėjo 4–8 d., Lietuvai ką tik atgavus nepriklausomybę. Jis buvo pirmasis istorijoje Lietuvą aplankęs popiežius. Viešnagės metu Šventasis Tėvas nuosekliai gvildeno apaštališkosios kelionės po Baltijos kraštus temą – „Liudykime Kristų, kuris mus išvadavo“, pabrėžė, jog laisvė neatskiriama nuo atsakomybės.

Rugsėjo 4 d. Jonas Paulius II Vilniaus arkikatedroje meldėsi prie Lietuvos globėjo šv. Kazimiero palaikų, vėliau čia susitiko su kunigais, vienuoliais, vienuolėmis bei klierikais, kuriems priminė, kad evangelizacija ir laisvės sąlygomis „visados išliks kaip Kristaus Kryžius, tas Kryžius, kuris kyla virš šventovių ir turi būti įspaustas į kiekvieno tikinčiojo širdį“. 
Vakare Aušros Vartų šventovėje Jonas Paulius II kalbėjo rožinio maldą, kuri buvo transliuojama visam pasauliui, ir paliudijo, kokia svarbi visą jo sąmoningo tikėjimo gyvenimą buvo ši pamaldumo vieta, kurią labai norėjo, bet negalėjo aplankyti vos įžengęs į Šv. Petro sostą. „Brangūs broliai ir seserys, grįžkite į savo namus vilties pripildytomis širdimis, kad gyvenimas nugalės mirtį, šviesa tamsą, laisvė nelaisvę“, – linkėjo Jonas Paulius II iš Aušros Vartų šventovės.

Rugsėjo 5 d. ryte Jonas Paulius II dalyvavo ekumeniniame susitikime Apaštališkojoje nunciatūroje, po jo meldėsi Antakalnio kapinėse prie Sausio 13-osios ir Medininkų aukų kapų. „Ateinu, o Viešpatie, kaip ramybės ir vilties piligrimas, kad prie kapų paskutinių Lietuvos kankinių, jų protėvių ir jų senų priešų skelbčiau tikėjimą Tavimi ir mūsų prisikėlimu“, – sakė popiežius. Jis meldė „atnaujinti tikėjimą meilės galia ir atmesti keršto pagundą“, prašė Viešpatį, kad prie kryžių teaugtų „meilės, vilties ir atlaidumo daigai“, kad Viešpaties kryžiaus šviesa nušviestų visus kryžius.

Tą patį rytą Vilniaus Vingio parke popiežius aukojo šv. Mišias; jose jis kalbėjo apie Krikšto esmę bei iš jo išplaukiančių pareigų svarbą, ragino savo sielos gelmėje atrasti visus vienijančią Šventąją Dvasią, pakrikštijo dešimt mergaičių ir vaikinų, negavusių Krikšto dovanos kūdikystėje.

Po pietų per susitikimą su diplomatiniu korpusu Apaštališkojoje nunciatūroje Jonas Paulius II priminė, kad „politinės jėgos visuomet turi paisyti dvasinių dalykų, kuriuos skleidžia krikščionybė“, o Lietuvos katalikus skatino atsakingai ir kilniai tarnauti tėvynei politinėse, ekonominėse ir socialinėse institucijose.

Per susitikimą su Lietuvos inteligentija Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje Jonas Paulius II akcentavo kultūros atstovų atsakomybę už tai, „kad protui nebūtų užtveriamas kelias, vedąs link paslapties“, ragino puoselėti mąstymo etiką, tikėjimo pokalbį su kultūra, ekumeninį ir tarpreliginį dialogą.

Vakare popiežius Šventosios Dvasios bažnyčioje susitiko su lenkų bendruomenės atstovais. Popiežius ragino atsigręžti į Kristų, nes jis „yra geriausias kelias į ateitį“, „vienintelė Tiesa“ ir „gyvenimo pilnatvė“. Savo apmąstymus ir linkėjimus Šventasis Tėvas patikėjo Vilniuje gyvenusiai palaimintajai Faustinai Kovalskai, skleidusiai Dievo Gailestingumo garbinimą. „Iš šios nuolankios ir ištikimos Dievo tarnaitės mokykitės įvairiomis aplinkybėmis būti dangiškojo Tėvo vaikais, pasiaukojusiais Įsikūnijusio Žodžio mokiniais ir paklusniais Šventosios Dvasios Gaivintojos ir Guodėjos įrankiais“, – ragino Jonas Paulius II.

Rugsėjo 6 d. popiežius Jonas Paulius II viešėjo Kaune. Per šv. Mišias Kauno Santakoje Šventasis Tėvas kalbėjo apie žemės veidą atnaujinantį Šventosios Dvasios veikimą, primindamas, jog ji veikia per žmogų, gaivina jo dvasią ir leidžia atnaujinti asmeninį, šeimos ir visuomenės gyvenimą.

Vidurdienį susitikęs su Lietuvos Vyskupų Konferencija Šventasis Tėvas akino ganytojus teikti pirmenybę bendruomenių evangelizacijai, rūpintis vis geresne katecheze, tinkamai atnaujinti būsimųjų kunigų ugdymą ir pasauliečių rengimą apaštalavimui, remtis bažnytiniais pasauliečių judėjimais, neužmiršti jaunimo, suaugusiųjų ir šeimų ugdymo.

Per susitikimą su trimis dešimtimis tūkstančių jaunuolių Kauno Dariaus ir Girėno stadione popiežius sakė trokštąs, kad jie būtų laimingi, ragino juos vengti klystkelių, savo būties gelmėse puoselėti Dievo žodį, praktikuoti sakramentus, kliautis Bažnyčia. Popiežius jaunuoliams linkėjo būti Bažnyčioje veikliems, stipriems, kupiniems šventos liepsnos.

Rugsėjo 7 d. lankydamasis Kryžių kalne ir čia aukodamas šv. Mišias popiežius Jonas Paulius II dėmesį skyrė Kryžiaus slėpiniui. Kryžių jis pavadino „Apvaizdos dovanota palaimos versme, žmonių susitaikymo ženklu“, įprasminusiu kančią, ligą ir skausmą. Kartu kryžius, anot popiežiaus, yra „išaukštinimas“, atveriantis „neaprėpiamus akiračius“, Dievo meilės pasauliui ženklas, „amžinojo gyvenimo Dieve ženklas“. Žinia apie popiežiaus apsilankymą ir jo atsiliepimai daugiausia lėmė kilusį ir vis augantį piligrimų iš viso pasaulio antplūdį į Kryžių kalną.

Paskutinėje savo kelionės stotyje – Šiluvoje Šventasis Tėvas trumpai privačiai pasimeldė Apsireiškimo koplyčioje, vėliau Bazilikoje susitiko su tikinčiaisiais. Per Žodžio liturgiją Jonas Paulius II mokė, kas yra tikroji ramybė, linkėjo sekti Marijos tikėjimu bei gyvenimu, lietuvių tautos vardu padėkojo Marijai už per jos užtarimą išmušusią „prisikėlimo ir vilties valandą“ ir meldė ją padėti „lietuvių tautai skausmingą praeities patirtį paversti džiugia ateitimi“.

(Medžiaga laikinai paimta iš interneto svetainės www.piligrimukelias.lt)